Samuel Clegg tyrinėjo 48 cm skersmens ir 32 km ilgio ketaus cilindrą, kuris turėjo perkelti traukinius be tradicinio lokomotyvo svorio ant bėgių.
Stacionarios siurblinės šalino orą iš vamzdžio, suformuodamos 0,6 bar neigiamą slėgį, kurio pakako riedmenų traukai užtikrinti.
Pagrindinė konstrukcijos yda slypėjo išilgines siūles dengiančiame vožtuve, impregnuotame gyvuliniais taukais ir bičių vašku.
Aplinkos temperatūros svyravimai keitė organinio sandariklio fizinę būseną, paversdami elastingą sluoksnį trapia plokšte, kurios volai nepajėgė priglausti prie griovelio kraštų.
Biologiniai veiksniai taip pat ardė sistemą, nes graužikai naktimis ėdė natūralų pluoštą, palikdami atvirus tarpus oro srautui.
George Stephenson iš anksto įspėjo apie šios pneumatinės idėjos nepatikimumą, bet inžinerinė ambicija nusvėrė nykų skaičių realizmą.
1848 metais liniją galutinai uždarė, panaikindami vakuuminį judėjimą ir grįždami prie sunkiųjų garvežių.
Vamzdžiams pamažu rūdijant grunte, pamatų gelmėse išliko žemo dažnio vibruojantis aidas, primenantis pirmąjį nesėkmingą vakuuminį kvėpavimą.