Švino banguotumas korpuse pasiekė 300 t masės ribą, o tūrinė galia viršijo 300 MWth kubiniame metre, kai pirmieji šiluminiai mazgai pradėjo veikti be tradicinių sklendžių, palikdami tik optinius jutiklius plieninėse sienelėse.
Dešimtmečio pradžioje BREST-OD-300 eksperimentai rodė aiškias ribas, kuomet švinas graužė suvirinimo siūles aukštesnėje nei 500 °C temperatūroje, o deguonies kontrolė išliko trapiu instrumentu.
Po to sekuosiuose gamybos etapuose inžinieriai pritaikė aukštos entropijos lydinius bei keramines kompozitines matricas, kurios pakeitė vidinį atsparumą medžiagoms pasiekus 750 °C ribą, o skysto metalo srautui pakilus iki 4 m/s greičio.
Magnetohidrodinaminiai siurbliai pašalino visus judančius rotorius, palikdami tik tolygų magnetinio lauko pulsavimą tyloje, be jokio mechaninio dėsnių trūkčiojimo, klampumui paklūstant skaitmeninio dvynio komandoms.
Kasetinė šerdis suprojektuota tarnauti 15 metų be žmogaus įsikišimo, atstatymo ciklui tampant moduliniu vienetu, o robotizuotoms gamykloms perimant nusidėvėjusio mazgo išmontavimą, sukuriant uždarą ciklą be radioaktyviųjų nuosėdų pėdsakų.
Šiluminio sluoksniavimosi reiškinys užfiksuotas realiuoju laiku, optiniams siūlams registruojant mikroskopinius pokyčius, o laminariniam srautui išsprendus turbulencijos krizes, švinui slystant be pasipriešinimo.
Kiekvienas parametras sukalibruotas tiksliai, šiluminei galiai ir neutronų srautui sudarant vieningą lygtį, o kūrėjų komanda paliko šį atvirą technologinį fondą dokumentuotoje formoje tam, kas ateis po jų.