Analizuojant 183 mm ilgio kartono lakštą, kurį XIX a. pabaigoje suprojektavo Herman Hollerith valstybės gyventojų surašymo duomenims apdoroti, išryškėja griežta elektromechaninės logikos struktūra, kurioje kiekvienas parametras buvo pajungtas biurokratiniam tikslumui pasiekti, o medinis prietaiso korpusas saugojo tiksliai 12 eilučių tinklą, reikalaujantį nepriekaištingos pantografinio prietaiso kalibracijos.
Robert P. Porter vadovaujamam biurui susidūrus su tradicinių valdininkų nepasitikėjimu elektros mašinų patikimumu, operatorius įdėdavo kortelę į spaudą, kur spyruokliniai metaliniai kaiščiai nusileisdavo ant nelaidaus paviršiaus, ieškodami išmuštos angos, o jai sutapdavus su padėtimi, smaigalys pasiekdavo skystą gyvsidabrį inde, taip uždardamas grandinę ir priversdamas elektromagnetą pasukti ciferblato rodyklę vienu vienetu į priekį.
Skaičiavimo tempas bandomuosiuose procesuose pasiekė 72.5 valandų ribą, visiškai pranokdamas ankstesnius metodus, o pati sistema perdirbo 62900000 įrašų per trisdešimt mėnesių, padėdama pagrindą būsimai Tabulating Machine Company korporacijai be jokio papildomului finansiniam taupymui ar aplaidumui, kadangi gyvsidabrio naudojimas tuometinei technikai tebuvo vienintelis patikimas būdas užtikrinti žemos varžos kontaktą paprastoje srovės grandinėje, kai vario ir cinko kontaktai oxiduodamiesi prarastų jautrumą.
Mašina reikalavo nuolatinės priežiūros rankiniu būdu prižiūrint mechaninius ciferblatus, judėjusius 50 kortelių per minutę ritmu, o nuolatiniai teisiniai ginčai dėl patento US 395781 aprašų atspindėjo intelektualinės nuosavybės ribų paieškas naujai gimstančioje automatizuoto duomenų apdorojimo pramonėje, kur metalo ir popieriaus sandūra reikalavo kompromiso, diktuojamo paties fizikos ir medžiagų mokslo ribotumo.
Šiandien iš šio mechanizmo beliko atskiri principai, o pirminiai judantys spyruokliniai kontaktai ir ciferblatų sistema užleido vietą begalybei tranzistorių, veikiančių milijardus kartų didesniu dažniu, tačiau pati pagrindinė idėja, kad fizinė skylutė nelaidiame paviršiuje gali būti paversta prasmingu skaitmeniniu signalu, niekur nedingo ir toliau gyvuoja šiuolaikiniuose optinio skaitymo įrenginiuose bei puslaidininkių atminties blokuose kaip pirminis matricos nuskaitymo principas.